2011

Turėjau  kvailą idėją nuo naujų metų  pradėti rašyti kasdien. Bet netgi pirmają dieną neradau tam laiko. Tai greičiausiai, kad gausybė lėkštų kasdieninių įrašų lavina jums negresia. Jeigu rašymas telefonu būtų kiek lengvesnis tai gal ir rašyčiau dažniau. Bet bent jau mane tai baisiai knisa. Vien tik parašyti šį tekstą užtrukau turbūt kokį pusvalandį, nes pastoviai kas nors maišo, darau begalę klaidų, o ir mintis pastoviai nusimuša. Ypač nepatogu rašyti lietuviškas raides. Bet šiaip visai linksma. Pradedu suprasti visus mėgstančius rašinėti apie kiekvieną pirstelėjimą į Facebook ar Twitter. Bet rašyti bent kiek ilgesnius tekstus tai siaubingai nepatogu.

Prieš porą mėnesių bandžiau rasti sprendimą kaip rašant į Twitter vėliau tai importuoti į tinklaraštį. Sprendimų, kai kiekvienas Twitter įrašas atsispindi tinklaraštyje tikrai netrūksta. Bet nesugebėjau rasti įskiepio, kuris kartą per dieną importuotų visas Twitter žinutes į vieną tinklaraščio įrašą. Jeigu kas nors žinote tokį įskiepį duokite žinoti. Tada mano planas visus 2011 metus kasdien padaryti bent po įrašą būtų lengviau įgyvendinamas.

Nors paskutiniu metu teko ne kartą skaityti, kad žmonėms nepatinka va tokie trumpi įrašai apie nieką. Bet norisi gi kartais pasidalinti įspūdžiais. Pavyzdžiui šiais metais bestebint naujametinius fejerverkus matėsi, kad krizė pagaliau atėjo. Atsimenu, kad praeitais metais kai fejerverkai prasidėjo 15 ar 20 minučių iki naujųjų metų vidurnakčio ir dar tiek pat tesėsi po to, tai juokavom, kad bent jau sprendžiant pagal fejerverkus krizė nesijaučia. Šiais metais fejerverkai truko 10 ar 15 minučių ir jų buvo kur kas mažiau nei ankstesniais metais. Labai geras būdas pasitikrinti kaip smarkiai krizė palietė tautiečius – geriau už bet kokias apklausas ar teoriškus skaičiukus.

Kita žinutė kurią būtų buvę smagu parašyti į Twitter, tai istorija apie tai kaip šiandien ėjau nusipirkti cigarečių. Normaliai tam sugaištu mažiau nei 10 minučių. Tokiais orais kaip šiandien klampinėjant per sniegą galima užtrukti ir 20 minučių. Bet šiandien užtrukau ilgiau nei valandą, nes padėjau 3 kaimynams išsigauti iš kiemo. Netgi noras rūkyti praėjo. Nors sako, kad judėjimas tai sveikata. Tuo save ir guodžiau, kai nusivaręs klampojau namų link…

Dar tikrai parašyčiau, kad nebemoku žiūrėti filmų be reklamos. Tai šio vakaro Dansko banko remiami filmai be reklamų  labiau erzina, nei teikią žiūrėjimo malonumą. Nors gal tiesiog filmai niekam tikę, ar matyti n kartų ir nebeįdomūs…

Kvailas telefonas netgi nerodo kiek simbolių ar žodžių aš čia prirašiau. Bet nusiplūkiau kaip reikiant. Tikiuosi, kad tai buvo pirmas ir paskutinis mano įrašas darytas telefonu.